atidrėkis

atìdrėkis sm. (1) J, atýdrėkis (1), atidrėkỹs (3^b) žr. atodrėkis: Žąsys maudosi, bus atýdrėkis Gs. Jei žiemą vanduo puola, bus atidrėkys, jei kyla, bus šalčio LTR(Zp).